Sekmadienį Karagandoje, Kazachstane, buvo paskelbtas palaimintuoju kun. Vladislovas Bukowinskis – komunistų valdžios persekiotas tikėjimo ir artimo meilės liudytojas, kurio gyvenimą popiežius Pranciškus pavadino „gailestingumo darbų sielai ir kūnui kondensatu“.
Vladislovas Bukowinskis gimė 1904 m. Berdyčivo mieste, kuris tuo metu priklausė Rusijos imperijai, tarpukario metais – Lenkijai, o dabar Ukrainai. Kai po Pirmojo pasaulinio karo jo gimtąjį miestą užėmė bolševikai, Vladislovas su motina persikėlė į Lenkiją. Baigęs gimnaziją, Jogailos universitete Krokuvoje pradėjo studijuoti teisę ir politikos mokslus. Suprasdamas, kad jo pašaukimas kunigystė, nebaigęs studijų universitete įstojo į Krokuvos kunigų seminariją. 1931 m. birželio 28 d. jam buvo suteikti kunigystės šventimai.
Iš pradžių jaunas kunigas dirbo Krokuvos vyskupijos parapijose. Po kelerių metų persikėlė į gimtuosiuos kraštus, pradėjo kunigauti Lucko vyskupijoje. Čia 1939 m. rudenį jį užklupo sovietinė okupacija. Po vienerių metų kun. Bukowinskis buvo suimtas, turėjo būti iš kalėjimo Lucke išvežtas į Sibirą, tačiau nuo deportacijos ir mirties jį išgelbėjo 1941 m. vasarą prasidėjęs vokiečių puolimas prieš Sovietų Sąjungą. Vokiečių okupacijos metais tarnavo vikaru Lucko katedroje, stengdamasis padėti persekiojamiems žmonės, slėpė žydų vaikus. Į Ukrainą grįžus sovietams, jau 1945 m. sausį kun. Vladislovas Bukowinskis buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas dešimčiai metų sunkių darbų Kazachstano kasyklose. Išėjęs į laisv- pasiliko Karagandoje, kur dar du dešimtmečius tarnavo tenykščiai katalikų bendruomenei. Kun. Bukowinskis mirė 1974 m. palikęs apie save uolaus ir švento kunigo atminimą. (Vatikano radijas)
Palaimintasis kun. Vladislovas Bukowinskis - RV
